Kaimų bendruomenės – veiksmas „iš apačios“

 

Kol politikai pliekiasi mūšiuose dėl valdžios, o rūpinimasis kaimu tėra gražiai skambantis įrašas rinkimų programoje, kaimo gyventojai imasi iniciatyvų „iš apačios“. Kone 40 Klaipėdos rajono kaimų veiklos griebėsi jungdamiesi į bendruomenes. Draugėje savo gyvenimo problemas spęsti daug lengviau. Sprendimas veikti bendruomenėje jau pasiteisino su kaupu.
 
Vienoms Klaipėdos rajono bendruomenėms spręsti kasdienes problemas, rašyti projektus, gauti lėšų ir įgyvendinti sumanymus sekasi geriau, kitoms – prasčiau. Tačiau kaimuose veikiančių bendruomenių iniciatyvos įsibėgėja ir įgyja pagreitį. Kasmet iš įvairių šaltinių bendruomenės pritraukia vis daugiau lėšų savo kasdienybei gerinti.
 
 
Sportuoja ir remontuoja
 
 
Dauparų bendruomenė šiomis dienomis ruošiasi bendruomenės patalpų remontui. Prašyti lėšų šiam tikslui iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto nereikėjo.
 
„Veiklos mūsų bendruomenei netrūksta. Vykdėme projektą „Tūkstantmečio alėja“. Sugalvojome įrengti parką, pastatėme pavėsinę, suoliukus ir šiukšliadėžes. Į darbus aktyviai įsitraukė ir mūsų kaimo jaunimas bei kiti gyventojai, - pasakojo Dauparų bendruomenės pirmininkė Ineta Paukštienė. - Vasarą su jaunimu rengėme ir kitą projektą – „Negadink sveikatos, atverk sportui taką“. Surengėme sportines žaidynes, kurias pavadinome „Dauparų olimpiada“. Dabar gavome pinigų iš Žemės ūkio ministerijos (25 tūkst. Lt), tad ketiname remontuoti mums priklausančias patalpas – turėsime dar gražesnius bendruomenės namus. Ruošiamės ir naujus projektus rašyti“, – dėstė I.Paukštienė.
 
Tilvikų, kaimelio Klaipėdos rajono pakraštyje, bendruomenė keliolikos tūkstančių litų investicijų dar tik siekia.
 
 „Šiais metais vykdėme 4 projektus: kultūros, sporto, jaunimo ir pagal socialinių paslaugų programą. Visiems keturiems buvo skirta 4 tūkst. 250 Lt. Taip pat kasmet organizuojame gražiausios sodybos konkursus, kartais surengiame kokį spektakliuką, planuojame tai padaryti ir Kalėdoms, lapkritį vyks šaškių, šachmatų varžybos“, – planais dalijosi Tilvikų kaimo bendruomenės vadovė Barbora Petkevičienė.
 
Lapių bendruomenės centro vadovė Laima Karbauskienė informavo, kad iš Žemės ūkio ministerijos gautų 23 tūkst. 700 Lt dar šiemet bus renovuojamos bendruomenės pagalbinės patalpos, jau nupirktas kopijavimo aparatas. Jei pavyks pasirašyti dar vieną projektą, bus tvarkomos prieigos prie kaime esančio tvenkinio. Bendruomenė skiria dėmesio ir sportinei veiklai, kultūrinėms, socialinėms problemoms.
 
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto Lapių bendruomenė pernai gavo 10 tūkst. Lt, už kuriuos šių metų pradžioje buvo įvykdyti du projektai – išleistas lankstinukas, kuriame įamžinta Lapių ir septynių aplinkinių kaimų praeitis bei dabartis, be to, prie kelio į Lapius pastatytas stendas, raginantis nešiukšlinti vaizdingose Minijos pakrantėse poilsiaujančius žmones.
 
Gyventojus tenka raginti
 
 
 
„Praėjusiais metais parengėme miestelio ir aplinkinių teritorijų viziją. Rugsėjo mėnesį kreipėmės į merą ir į Tarybą, kad būtų pradėtas rengti Vėžaičių ir aplinkinių teritorijų bendrasis planas. Čia mūsų svarbiausias uždavinys. Dar ruošiamės bendruomenės narių vakaronei, kuri vyks lapkričio pabaigoje“, – teigė Vėžaičių bendruomenės vadovas Vidmantas Gedvilas.
 
Paklaustas, ar sunku suburti miestelėnus, V.Gedvilas, pabrėžė, kad Vėžaičiuose gyvena daug skirtingų žmonių: ir paprastų, ir išsilavinusių profesorių. Jie skirtingų pažiūrų, todėl sukviesti draugėn sunkiau.
 
Atliekamų darbų gausa neatsilieka ir Endriejavo bendruomenė, kuri paskutiniu metu dalyvavo projekte VIPT, kuriuo siekiama kaimo gyventojams suteikti nemokamą prieigą prie interneto.
 
„Taip pat iš Vietos veiklos grupės „Pajūrio iniciatyvos“ gavome paramą 2 projektams. Už 20 tūkst. Lt kultūros namuose įsirengėme salę konferencijoms ar kitiems pobūviams, įsigijome reikalingų baldų ir pan. 5 tūkst. Lt buvo skirti mokymuisi bei saugoti ir rekreacijai pritaikyti Kapstato ežero pakrantes“, – informavo Endriejavo bendruomenės vadovė Eugenija Selskienė.
 
Koją kiša „popierizmas“
 
 
Ateityje Endriejavo bendruomenė ketina baigti tvarkyti Kultūros namus. Tačiau susidurta su problemomis.
 
„Klaipėdos rajono savivaldybė niekaip nesutvarko šio pastato dokumentų. Jis neturi savo registracijos knygos, kurioje būtų detalusis planas, nėra pažymėta, kada jis buvo renovuotas. Įvairiuose projektuose reikia pateikti inventorinę bylą, kurios mes neturime, tad vis laukiame, kada bus sutvarkyti šie formalumai. Taip pat norime truputį aptvarkyti savo parką, gal kokių medinių skulptūrų pastatyti arba atžymas savo žymiems žmonėms pastatyti, bet vėl susidūrėme su nesklandumais – parkas neturi įformintų ribų, ten vienam asmeniui yra atkeltas gabaliukas žemės, išduotas leidimas statybai. Vėl reikės kovoti su biurokratinėmis kliūtimis“, – dėstė E.Selskienė.
 
Su panašiomis problemomis susidūrė ir daugiau kaimo bendruomenių.
„Rengiant projektus būna daugiau vargo negu naudos, ateityje taip pat ne kažin ką darysime, nes vis neišsprendžiama žemės paskirties visuomeniniams poreikiams problema, viskas privatizuojama, žemė vis nurėžiama. Kol nesutvarkyti šie reikalai, negalime rašyti projektų. Negalime nei aikštelės įsirengti, nei parko sutvarkyti“, – neslėpė Agluonėnų seniūnijos bendruomenės vadovas Kęstutis Sinskas.
 
Šiuparių bendruomenės atstovė Marina Žebelienė pasakojo, kad bendruomenė šalia kitų drabų norėjo ir kaimo tvenkinį sutvarkyti, įrengti ten poilsinę zoną. Tačiau vėlgi kilo problemų su žemės dokumentais.
 
„Su stambiais projektais dirbti negalime, norėjome įrengti sporto aikštyną, tačiau pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad yra nesutvarkyti dokumentai, tai taip ir vargstame. Rengiame mažus projektus, kituose dalyvaujame kaip partneriai“, – dėl ateities nuogąstavo Girininkų kaimo bendruomenės vadovė Vida Kaziulienė.
 
Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Daukšienė informavo, kad šios problemos yra sprendžiamos.
 
„Yra visuomenės poreikiams skirtos žemės. Joms sudarytas planas pagal prioritetus, kurios ir kur bus tvarkomos. Tai ir yra daroma, tik vienur anksčiau, kitur vėliau. Kai kam teks laukti ilgiau. Visoje Lietuvoje taip yra“, – teisinosi V.Daukšienė.
 
Skaičiai:
1/3 – tokia Lietuvos gyventojų dalis gyvena kaimo vietovėse.
37 – tiek kaimo bendruomenių įregistruota Klaipėdos rajone.
10 – tiek kaimo bendruomenių Lietuvoje buvo įregistruota 2000 m.
1200 – tiek kaimo bendruomenių Lietuvoje įregistruota 2006 m.
25 tūkst. Lt – tokia yra maksimali skiriama paramos suma bendruomenių projektams įgyvendinti ( iš Specialiosios kaimo rėmimo programos).
399 – tiek paramos bendruomenių projektams remti sutarčių pasirašyta 2007 m.
8 mln. 123 tūkst. Lt – tokia yra bendra kaimo bendruomenių projektams skirta suma 2007 m.



RITA NAŠLĖNAITĖ
2008 Spalio 23d.